SU NAUJAISIAIS 2013 METAIS !

Linkiu visiems savo blog'o skaitytojams ir draugams naujų įspūdžių, naujų minčių ir idėjų, gražių planų ir jų įgyvendinimo, mielų žmonių ir bendraminčių šalia savęs. Gražaus gyvenimo Naujais 2013 - aisiais Metais !

SU ŽIEMINE KEPURE

Žiema palengva įsibėgėja. Sniego sode vis daugiau. Ir tai džiugina. Kai yra sniego, tai ir šaltis daugeliui augalų nebaisus. Rožes papildomai bandau užpilti storesniu sniego sluoksniu.  O visžaliai (ir ne tik) augaliukai su žieminėmis kepurėmis atrodo labai dailiai.

 

Dailios kepurės gula ant tvoros, stogo, lysvių.
 

 

PAUKŠTELIS

Pažvelgus į jį, visada susidaro iliuzija, kad jis tuoj tuoj pakils :).
Kol neprisijaukinau tikrų paukštukų, kad galėčiau juos fotografuoti, treniruojuos su šiuo, kuris manęs tikrai nesibaido :). Visada mielai man pozuoja ir nepavargsta.
Gražus visais metų laikais.
Šis sodo aksesuaras vienas mano mylimiausių.

 

SPALVOS

Visada nori ir ilgiesi to, ko dabar nėra. Šiuo metu man katastrofiškai trūksta spalvų. Ryškių, įžūlių, akis rėžiančių spalvų. Bandau susidraugauti su rusvomis, pilkšvomis ir kitomis -omis spalvomis, bet man reikia raudonos, mėlynos, geltonos, o ne jų atspalvių. Noriu daug spalvų ir daug augalų.

Na nuotaika tokia. Būna, pasitaiko. Praeis... tikiuosi :).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

EPIMEDIS

Epimedį (Epimedium x rubrum) auginu jau senokai. Kai jį įsigijau, neturėjau žalio supratimo kas tai per augalas. Patiko jo margi lapai. Pasodinau saulės kepinamoje vietoje, gana skurdokame dirvožemyje. Bet šis augalas buvo kantrus ir labai atsparus visoms negandoms. Net dabar, kai žinau epimedžio augimo sąlygas, aš jo nepersodinu kitur, nes jis čia įsitvirtino, užaugo gana nemažu krūmeliu, susidraugavo su savo "kolegomis". Galiu pasakyti, kad jis man labai patinka, nes neturi jokių trūkumų :).

 

 Epimedžiai priklauso raugerškinių šeimai. Jie kilę iš Pietų Europos, Azijos kalnų, bei Tolimųjų Rytų. Tai šakniastiebiniai daugiamečiai augalai, geriausiai augantys pavėsyje, mėgsta drėgnesnę, purią ir derlingą dirvą. Bet kaip rodo mano auginimo pavyzdys, jie puikiai gali prisitaikyti ir ne prie tokių palankių gyvenimo sąlygų. Augalo aukštis dažniausiai būna 20-30 cm, bet kai kurių rūšių pasitaiko tik 10 cm ar išauga iki 50 cm. 

Epimedžių odiški lapai puikiausiai išsilaiko per žiemą. Pavasarį, nutirpus sniegui, aš stiebus nupjaunu. Tada jis pradeda leisti naujus stiebelius ir žiedynstiebius, kurie atrodo tokie trapūs, o žiedai labai subtilūs. Žydi balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje.

Krūmo forma išlieka tvarkingai pusapvalė visą sezoną - nuo pavasario iki rudens.

Lapai pavasarį būna žali su rausvais pakraštėliais. Vasarą jie pažaliuoja, o rudeniop keičiasi kaip kokie chameleonai - nuo raudono iki bronzinio atspalvio.

Nuotraukoje kairėje epimedžio lapai gegužės mėnesį, o dešinėje - lapkričio.
 

Epimedžiai pavasarį labai gražiai atrodo su paprastosiomis margutėmis, ir ausytomis raktažolėmis. Žydi jie visi vienu metu ir atrodo labai mielai.

O rudenį, rutulinės tujos ir kukmedžio žaluma dar labiau pabrėžia epimedžio lapų raudonį.

Praeitų metų ruduo buvo labai saulėtas ir šiltas. Tikriausiai todėl epimedis buvo įgavęs rūdžių spalvą, o šiemet tuo pačiu metu jis pusiau žalias pusiau raudonas.

Visą žiemą epimedis išlieka su lapais. Ar gi ne tobulas augalas :) ?

 

Turiu dar vieną epimedžio rūšį - tai didžiažiedis, bet miniatiūrinis, užaugantis tik 10 cm aukščio Epimedium grandiflorum ‘Nanum‘. Žydi jis baltais dideliais žiedais. O pats toooks mažulytis :). Trilinkai teko lenktis, kad jį nufotografuoti.

 

 

 Jį auginu tik antrus metus, tad didelių auginimo subtilybių nepastebėjau. Auga jis pavėsiuke, derlingesnėje ir drėgnesnėje dirvoje, nei aukščiau mano minėtasis Epimedium x rubrum. Tik šio mažojo lapeliai nors ir su nežymiu raustelėjimu pakraščiuose, bet rudenį jie ne tokie išraiškingi. O gal jam dar reikia laiko,kad parodytų save ?

 

VIENERI METAI !

Greitai greitutėliai prabėgo 1-eri metai, kai pradėjau rašyti savo sodo (ir ne tik) istorijas.

AČIŪ, kad skaitote !